Mrekullitė shkencore nė Kur'an
--------------------------------------------------------------------------------
KRIJIMI I UNIVERSIT
Nė ajetin e mėposhtėm, pėrshkruhet origjina e universit:
Ai ėshtė Krijuesi fillestar i qiejve dhe i tokės
(pa pasur asnjė shembull)... (El-Enam 101)
Pėrfundimi, nė tė cilin ka arritur astrofizika sot, ėshtė se i tėrė universi,
sė bashku me dimensionet e lėndės dhe tė kohės, erdhi nė ekzistencė si
rezultat i njė shpėrthimi tė madh, i cili ndodhi menjėherė. Ky fenomen i
njohur me emrin Big Beng, vėrtetoi se universi ishte krijuar nga asgjėja si
rezultat i njė shpėrthimi nė njė pikė tė vetme. Qarqet shkencore moderne
janė tė njė mendimi nė lidhje me faktin se Big Bengu ėshtė i vetmi shpjegim
i arsyeshėm dhe i vėrtetuar i zanafillės sė universit dhe i mėnyrės sė krijimit
tė tij.
Para Big Bengut, lėnda nuk ekzistonte. Nga kjo gjendje mosekzistence,
nė tė cilėn as lėnda, as energjia, madje as koha nuk ekzistonin dhe kjo
mund tė pėrshkruhet vetėm nė mėnyrė metafizike arrijmė nė pėrfundimin
se lėnda, energjia dhe koha janė tė tėra tė krijuara. Ky argument ėshtė njė
nga zbulimet e fundit tė fizikės bashkėkohore, i cili ėshtė shpallur nė Kuran
1400 vjet mė parė.
Aparaturat e ndjeshme nė bordin e satelitit hapėsinor COBE, i cili u lėshua nga NASA
mė 1992, arriti tė kapte dukshėm pjesė tė mbetura tė Big Bengut. Ky zbulim shėrben si
dėshmi pėr Big Bengun, i cili ėshtė shpjegimi shkencor i faktit se universi u krijua nga
asgjėja.
ZGJERIMI I UNIVERSIT
Nė Kuran, i cili u shpall katėrmbėdhjetė
shekuj mė parė, nė kohėn kur shkenca e
astronomisė ishte akoma primitive, zgjerimi i
universit pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė:
Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe
Ne e zgjerojmė atė. (Edh-Dharijat 47)
Fjala qiell e pėrmendur nė kėtė ajet ėshtė
pėrdorur nė vende tė ndryshme nė Kuran me
kuptimin e hapėsirės dhe universit. Edhe kėtu,
kjo fjalė ėshtė pėrdorur me kėtė kuptim. Me fjalė
tė tjera, nė Kuran ėshtė shpallur se universi
zgjerohet. Pikėrisht, ky ėshtė pėrfundimi i
arritur sot prej shkencės.
Deri para fillimit tė shekullit XX, i vetmi
mendim i pėrhapur nė tė gjithė botėn e shkencės
ishte se universi ruan njė gjendje konstante dhe ka ekzistuar
pėrherė pa fillim. Por kėrkimet, vėzhgimet dhe rrezultatet e
marra prej aparaturave moderne vėrtetuan se universi nė tė
vėrtetė ka njė fillim; argument pėr kėtė ėshtė fakti se ai
zgjerohet vazhdimisht.
Nė fillimet e shekullit XX, fizikanti rus Alexander
Friedmann dhe kozmologu belg Georges Lemaitre
llogaritėn teorikisht se universi ėshtė nė lėvizje tė
vazhdueshme dhe zgjerohet.
Ky fakt u vėrtetua gjithashtu prej tė dhėnave
tė vėzhguara mė 1929. Astronauti amerikan
Edwin Hubble, ndėrsa po vėzhgonte qiellin
me njė teleskop, zbuloi se yjet dhe galaktikat
largoheshin vazhdimisht nga njėra-tjetra.
Qė prej momentit tė Big Bengut, universi ka filluar tė zgjerohet vazhdimisht me shpejtėsi tė
madhe. Shkencėtarėt e krahasojnė zgjerimin e universit me sipėrfaqen e njė tullumbaceje nė
fryrje e sipėr.
univers, ku ēdo gjė lėviz vazhdimisht duke u larguar prej ēdo gjėje tjetėr,
nėnkupton njė univers vazhdimisht nė zgjerim.
Vėzhgimet e kryera nė vitet nė vazhdim vėrtetuan se universi ėshtė nė
zgjerim e sipėr. Pėrsėri del nė pah saktėsia e habitshme e ajetit kuranor, i cili
pėrdor njė folje tė kohės sė tashme pėr tė pėrshkruar vazhdimėsinė e kėtij
zgjerimi. Ky argument ėshtė sqaruar nė Kuran nė njė kohė kur askush nuk
kishte as idenė mė tė vogėl rreth kėtyre fakteve.
NDARJA E QEJVE DHE E TOKĖS
Njė prej ajeteve qė bėn fjalė pėr krijimin e qiejve ėshtė edhe ajeti i
mėposhtėm:
A nuk e dinė jobesimtarėt se qiejtė dhe toka ishin tė ngjitura,
e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės
sė ēdo gjėje. Pėrse nuk besojnė pra? (El Enbija 30)
Fjala retk, e pėrkthyer tė ngjitura, nė gjuhėn arabe do tė thotė tė
pėrziera me njėra-tjetrėn, tė bashkuara. Kjo fjalė pėrdoret nė ato raste kur
u referohemi dy substancave tė ndryshme, tė cilat pėrbėjnė njė tė plotė.
Fraza Ne i ndamė ėshtė folja arabe feteka dhe nėnkupton diēka qė vjen
si rezultat i shkėputjes apo shkatėrrimit tė strukturės sė ngjiturretk. Carja
e farės sė bimės nė momentet para tė mbirjes ėshtė njė nga rastet nė tė cilat
pėrdoret kjo folje.
Le tė shqyrtojmė pėrsėri ajetin kuranor, duke pasur nė mendje faktet e
lartpėrmendura. Nė ajet, qielli dhe toka janė subjekti i parė i gjendjes retk.
Mė pas ata ndahen (feteka), duke u shkėputur nga njėri-tjetri. Kureshtja jonė
rritet kur rikujtojmė momentet e para tė Big Bengut dhe shohim se e gjithė
lėnda e universit pėrfshihej nė njė pikė tė vetme. Me fjalė tė tjera, ēdo gjė,
duke pėrfshirė qiejt dhe tokėn, tė cilat ishin krijuar ende, ishin pjesė e
kėsaj pike nė gjendjen retk. Pas njė shpėrthimi tė fuqishėm, lėnda e kėsaj
pike u nda (feteka) dhe mė pas ndodhi procesi i krijimit tė strukturės sė tėrė
universit.
Kur krahasojmė ajetin kuranor me zbulimet shkencore, shohim se ato
pėrputhen nė mėnyrė tė pėrkryer me njėra-tjetrėn. Fakti mė interesant dhe
mė habitės ėshtė se kėto zbulime u bėnė vetėm nė shekullin XX.
Fotoja paraqet Big Bengun, i cili bėn tė qartė edhe njė herė se
Zoti e krijoi universin prej asgjėsė. Big Bengu ėshtė njė teori e
vėrtetuar me dėshmi tė qarta shkencore. Megjithėse disa
shkencėtarė u pėrpoqėn tė sillnin teori tė kundėrta me Big Bengun,
dėshmitė e qarta shkencore bėnė qė kjo teori tė pranohej tėrėsisht
prej komunitetit shkencor.
ORBITAT
Duke iu referuar Kuranit, Dielli dhe Hėna lėvizin nė njė orbitė tė
caktuar:
Zoti krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe
secili prej tyre noton nė orbitė. (El Enbija 33)
Nė njė ajet tjetėr ėshtė pėrmendur se Dielli nuk ėshtė i palėvizshėm, por
lėviz nė njė orbitė tė caktuar.
Edhe dielli lėviz drejt kufirit tė tij pėrfundimtar. Ajo lėvizje
ėshtė pėrcaktim i tė Plotfuqishmit, tė Diturit. (Ja Sin 38)
Kėto argumente tė komunikuara nė Kuran u zbuluan prej vėzhgimeve
astronomike shumė shekuj mė vonė. Sipas llogaritjeve tė ekspertėve tė
astronomisė, Dielli udhėton me njė shpejtėsi marramendėse prej 720.000
km nė orė nė drejtim tė yllit Vega nė njė orbitė tė vetme tė quajtur Maja
Diellore. Kjo do tė thotė se Dielli pėrshkon afėrsisht 17.280.000 km nė ditė.
Bashkė me Diellin, tė gjitha planetet dhe satelitėt brenda sistemit
gravitacional tė Diellit pėrshkojnė gjithashtu tė njėjtėn distancė. Pėr mė
tepėr, tė gjitha yjet nė univers bėjnė njė lėvizje tė ngjashme.
Nė Kuran ėshtė shpallur se i tėrė universi ėshtė i mbushur plot me
rrugė e orbita si ajo e diellit:
Betohem nė qiellin plot rrugė. (Edh-Dharijat 7)
Nė univers ndodhen rreth 200 miliardė galaktika dhe secila prej tyre
pėmban rreth 200 miliardė yje. Pjesa mė e madhe e kėtyre yjeve kanė
planete dhe pjesa mė e madhe e kėtyre planeteve kanė satelitė. Kėta trupa
gjigandė lėvizin nė orbita tė caktuara, sipas njė lėvizjeje tė pėrllogaritur nė
mėnyrė preēize. Pėr miliona vite me radhė, tė gjithė kėta trupa notojnė nė
orbitėn e tyre nė njė harmoni dhe rregull tė pėrkryer. Pėr mė tepėr, njė numėr i madh kometash lėvizin nė orbitat e pėrcaktuara pėr to.
Orbitat nė univers nuk janė karakteristikė vetėm e trupave qiellorė.
Edhe vetė galaktikat udhėtojnė me njė
shpejtėsi marramendėse nė orbita tė
projektuara pėr to. Gjatė kėsaj lėvizjeje,
asnjė prej trupave qiellorė nuk i zė
rrugėn, apo pėrplaset me tė tjerėt.
Sigurisht qė nė kohėn e shpalljes sė
Kuranit njerėzimi nuk zotėronte
teleskopė elektronikė apo teknologjinė e
avancuar tė vėzhgimit tė trupave
miliona kilometra nė hapėsirė, ashtu siē
nuk dispononte njohuritė e sotme tė
fizikės apo astronomisė. Ndaj nė atė
kohė nuk ishte e mundur tė zbulohej nė
mėnyrė shkencore se hapėsira ėshtė
plot me rrugė dhe orbita, siē ėshtė
shpallur nė ajetin kuranor